išpuryti — 1. intr. pasidaryti puriam, iškorijusiam, išakijusiam: Išpurìjus žemė J.Jabl. Išpurijęs ledas pavasarį Pšl. Mūsų duona tokia išpurijus Šd. Plaučių medžiaga yra lyg išpurijusi kempinė rš. 2. tr. iškedenti: Jei išgersiu pilną, gale rasiu vilną,… … Dictionary of the Lithuanian Language
apsipuryti — tr. žr. apsipurinti 2: Apsipùrijai visą galvą, lyg į didžiausią kelionę važiuotum Ukm. puryti; apsipuryti; įpuryti; išpuryti … Dictionary of the Lithuanian Language
nupūryti — intr. šnek. nueiti, nudrožti: Vakare be skarelės ana i nupūrijo Str. pūryti; išpūryti; nupūryti; užpūryti … Dictionary of the Lithuanian Language
užpūryti — intr. šnek. 1. užsibarti: Kad ją ir šimtas! – užpūrijo krūptelėjęs Virpša V.Piet. 2. refl. supykti: Kad užsipūrijo – su raudona kepure neprisiprašysi! Rod. pūryti; išpūryti; nupūryti; užpūryti … Dictionary of the Lithuanian Language
įpuryti — intr. padaryti purų, pašiaušti, ištaršyti: Vėjas čia neįpurys (nepakenks šiaudiniam stogui) N. puryti; apsipuryti; įpuryti; išpuryti … Dictionary of the Lithuanian Language